Kaip piešti mandalą

Jūsų įkvėpimui mandalų rinkinys iš youtube Mandalas by Timea.

Jei nepakanka spontaniškumo, pasitikėjimo savimi ir kūrybinio įkvėpimo tiesiog čiupti pieštukus, flomasterius ar bet ką pasitaikiusi po ranka ir imti piešti, visuomet galima pasitelkti instrukciją. Nebijokite nuo jos nuklysti, daryti kažką kitaip, ieškoti jums priimtiniausio piešimo proceso/ritualo ar kaskart eksperimentuoti. Čia tik bendra eiga ir vienas kitas naudingas patarimas. Priklausomai nuo to, kokiu tikslu piešiate mandalą visas procesas gali būti modifikuojamas į laisvesnį ir intuityvesnį ar labiau suplanuotą ir struktūrizuotą.

Taigi susirinkome piešimo priemones, nuo ko pradėti?

Aplinka

Galite piešti bet kur ir bet kokioje aplinkoje, tačiau jei skirsite truputį dėmesio aplinkai ir pasiruošite ją – piešimo procesas gali būti labiau atpalaiduojantis, prilygstantis sakraliniam ritualui. Apsitvarkykite aplinką, kad netvarka neblaškytų dėmesio, pasiruoškite patogią erdvę darbui. Jei norite visiškai susikaupti ir atsiduoti procesui – pasirūpinkite, kad jums niekas netrukdytų, užsukite telefono garsą, perspėkite namiškius, kad valandėlę jūsų „nebus”, užsidarykite duris. Galite įsijungti meditacinės, atpalaiduojančios ar tiesiog mėgstamos muzikos, užsidegti žvakių, smilkalų, pasidėti ant darbo stalo gėlių, kristalų, meno ar kitokių knygų, kurių paveikslėlius ketinate panaudoti kaip savo piešinio motyvus.

Vidinė būsena

Pasiruošę aplinką, stabtelėkite kelioms minutėms prieš pradėdami piešti, užsimerkite, sutelkite dėmesį į kvėpavimą, kelis kartus giliai įkvėpkite ir iškvėpkite, atpalaiduokite kūną, leiskite sau nurimti. Ramiai kvėpuodami, užmerktomis akimis įsivaizduokite tašką erdvėje. Sutelkite į jį dėmesį. Leiskite jam judėti ir kurti įvairius raštus, išsilieti spalvomis. Leiskite būsimam piešiniui tiesiog gimti jums prieš akis. Kurį laiką tik stebėkite nevertindami. Kai mandala jau atrodys išbaigta „įjunkite” protą ir užfiksuokite esminius jos elementus – pagrindines formas, kompoziciją, spalvinę gamą.

Atmerkite akis ir arba pirma aprašykite savo įspūdžius ir pojūčius, arba iškarto imkitės piešimo.

Karkaso kūrimas

Net įmantrūs ir sudėtingi piešiniai prasideda nuo pirmo taško ir apskritimo. Pieštuku ar rašikliu nusibrėžkite apskritimą ir pažymėkite centrą. Patogiausią naudotis skriestuvu, bet tiks ir lėkštė, kurią galima apvesti pieštuku. Toliau pieškite pagrindines figūras ir linijas, karkasą, gardelę. Pradėkite nuo stambiausių elementų, vėliau pridėsite smulkesnių. Naudokitės skriestuvu, liniuote, figūrinėmis liniuotėmis, trintuku, viskuo, kas tik šaus į galvą ar pasitaikys po ranka. Pradžiai nupieškite tik simetrišką karkasą, smulkias detales, ratus, ornamentus ir simbolius pridėkite po to. Dalį linijų norėsis nutrinti, pakeisti, išlenkti, paversti geometriniais ar augaliniais ornamentais, laisvesnius likusius laukelius užpildyti smulkesniais piešiniais jau piešiamais „iš rankos. Rekomenduojama piešti ir marginti judant nuo centro link apskritimo kraštų, nes tai kūrimo kryptis. Tačiau neleiskite taisyklėms apriboti jūsų saviraiškos, leiskite rankai judėti laisvai, jei reikia grįžti arčiau centro, pridėti dar smulkesnių detalių ir ornamentų, vėl plėstis į išorę, grįžti prie skriestuvo ar liniuotes ir pridėti tikslių simetriškų formų ar tik atsimatuoti jau nupieštą ornamentą ir pasižymėti jo ribas visuose kituose laukeliuose, kur jį reikės pakartoti.

Spalvinimas

Kai paveikslas atrodys išbaigtas – atsitraukite nuo jo, atsikvėpkite, pamatykite jį kaip vientisą ir prisiminkite kaip jį planavote spalvinti, gal nuo pradinio dizaino vizijos gerokai nukrypote ir dabar jau spalvinsite kitaip. Galite pasirinkti kurias spalvas naudosite ir jas išsiimti bei atsidėti, arba kiekvieną spalvą rinktis intuityviai iš visos paletės. Net jei spalvinate pagal iš anksto susikurtą planą, vis tiek pasiduokite impulsui jei intuicija trauks paimti kitą spalvą. Spalvinti stenkitės nuo centro į išorę.

Įdomiausia dalis

Piešinys išbaigtas, nuspalvintas, primargintas, pašešėliuotas, pritaškuotas, ar paliktas labai paprastu ir griežtu – viskas priklauso nuo jūsų. Net jei dalį laukelių nuspręsite palikti baltus, t.y. baltos spalvos, tai taip pat jūsų pasirinkimas. Kitoje mandalos piešinio pusėje pasižymėkite datą ir jei reikia kitą svarbią informaciją.

Kai piešimas baigtas laikas arbatos puodeliui ir įvertinimui. Kalbu ne apie pažymį, jei atlikote šį darbą su meile ir dėl savęs, nesvarbu kas yra ant popieriaus lapo, vis tiek nusipelnėte dešimtuko. Įsižiūrėkite į savo mandalą, kokia istorija joje atsiskleidžia, kokį jausmą ar mintį joje išpiešėte, kokius jausmus ir vidines reakcijas ji jums kelia, kaip pasikeitė jūsų nuotaika ir vidinė būseną lyginant prieš piešimą ir po jo. Galite visą tai aprašyti dienoraštyje.

Mandalą galite pasikabinti ir periodiškai į ją žiūrėdami pamedituoti, kitą dieną, kitos vidinės būsenos pamatysite ją naujai ir įžvelgsite naujų dalykų apie save. Galite dienoraštyje aprašyti ne tik pirminius įspūdžius, bet ir vėlesnes mintis bei pojūčius.

Sveikinu – jūs sukūrėte savo pirmąją, o gal jau n-tąją mandalą! Labai norėčiau ją pamatyti ir pasigrožėti 🙂